- atsilošėlis
- atsilõšėlis, -ė smob. (1) 1. kas atsilošęs: Atsilõšėlis savo pakojėj nemato, ant akmenio užgriūna Ds. Toks atsilõšėlis – baisus mandročius Gs. | Padavė peilį atsilõšėlį – ką su juo darysi! Kp. 2. J menk. tinginys, išvėpėlis, žioplys: Kad visi tenai tokie atsilõšėliai, nėra kam patvarkyt Krs.
Dictionary of the Lithuanian Language.